III. Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas

CMR konvencijos 15 str. 1 p. numato taisykles, kurių vežėjas turėtų laikytis tuo atveju, jeigu atvežęs krovinį į važtaraštyje nurodytą pa skirties vietą jis susiduria su sunkumais dėl krovinio perdavimo. Pavyzdžiui, kai gavėjas dėl kokių nors priežasčių atsisako priimti krovinį. Tokioje situacijoje vežėjas pirmiausia turėtų kreiptis į siuntėją ir prašyti jo pateikti instrukcijas dėl tolesnių veiksmų. Rekomenduotina į siuntėją dėl instrukcijų pateikimo kreiptis ne tik telefonu, bet ir raštu (pavyzdžiui, bent jau SMS žinute ar el. laišku), kad prireikus būtų lengviau įrodyti šios vežėjo pareigos įvykdymo faktą.

Jeigu per protingą laiką vežėjas negali gauti siuntėjo instrukcijų, vežėjas, remdamasis CMR konvencijos 14 str. 2 p., galėtų pats priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų. Tačiau šiuo atveju vežėjas turėtų imtis tokių veiksmų, kurie, jo manymu, geriausiai atitiktų siuntėjo interesus.

Taip pat šioje situacijoje vežėjas galėtų pasinaudoti CMR konvencijos 16 str. 2 p. numatyta teise, leidžiančia vežėjui iškrauti krovinį siuntėjo sąskaita. Tačiau manome, kad pasinaudoti šia teise vežėjas

gali tik tuo atveju, jeigu siuntėjas nepateikė vežėjui kitokių instrukcijų arba jeigu pateiktos instrukcijos neatitinka CMR konvencijos 12 str. 5 p. įtvirtintų sąlygų ir jeigu toks veiksmas, vežėjo nuomone, labiausiai atitiktų siuntėjo interesus. Svarbu turėti omenyje, kad vežėjas, pasinaudojęs CMR konvencijos 16 str. 2 p. numatyta teise ir iškrovęs krovinį, turi pareigą saugoti krovinį (pats arba patikėdamas krovinį saugoti tretiesiems asmenims).