IV. Vežėjo atsakomybė

CMR konvencijos 23 str. reglamentuoja vežėjo atsakomybės dydį, jos ribojimus bei kompensacijos apskaičiavimo tvarką.

Kompensacijos dydis, jo apskaičiavimo tvarka bei vežėjo atsakomybės ribos priklauso nuo to, ar krovinys buvo prarastas, ar sugadintas, ar pavėluota jį pristatyti.

Krovinio (viso arba dalies) praradimo atveju (CMR konvencijos 23 str. 1–4 p.) vežėjas privalo atlyginti žalą, kurios dydis apskaičiuojamas pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Taigi, į krovinio vertę nėra įskaičiuojami krovinio vežimo kaštai (šiuos galima išieškoti pagal CMR konvencijos 23 str. 4 p.).

Prarasto krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas, jeigu tokių nėra – pagal rinkos vertę. Jei negalima nustatyti rinkos vertės, tuomet prarasto krovinio vertė apskaičiuojama pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Įrodymus apie krovinio vertę turi pateikti asmuo, kuris kreipiasi į teismą prašydamas atlyginti žalą. Įprastai, nesant biržos ar rinkos vertės įrodymų, krovinio vertė nustatoma pagal vertę, nurodytą krovinio sąskaitoje faktūroje, lydinčioje krovinį (bet ne pagal vertę, įtvirtintą pirkimo–pardavimo sutartyje, kuri neretai skiriasi nuo vertės krovinio sąskaitoje faktūroje, lydinčio je krovinį). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, visais atvejais nustatant krovinio kainą, reikėtų vadovautis tais dokumentais, kurie lydi krovinį ir pateikiami muitinei^.68