IV. Vežėjo atsakomybė

CMR konvencijos 21 str. įtvirtinta vežėjo pareiga paimti iš krovinio gavėjo išperkamąjį mokestį (pinigais arba čekiais) prieš perduodant krovinį jo gavėjui. Išperkamasis mokestis yra tam tikri mokėjimai krovinio siuntėjui (pavyzdžiui, vežimo išlaidos, krovinio kaina, krovinio supakavimo ar draudimo išlaidos ir pan.), kuriuos sutiko mokėti krovinio gavėjas. Išperkamasis mokestis yra tarsi garantija siuntėjui, kad gavėjas negaus krovinio, kol neatliks tam tikrų mokėjimų.

Krovinio vežėjui nepaėmus išperkamojo mokesčio, nors pagal vežimo sutartį turėjo jį paimti, krovinio vežėjas privalo krovinio siuntėjui kompensuoti krovinio išperkamojo mokesčio vertę (neviršijančią to mokesčio dydžio), išskyrus atvejį, kai siuntėjas pateikia ieškinį gavėjui. Vežėjui kompensavus siuntėjui krovinio išperkamąjį mokestį, vežėjas įgyja teisę pareikšti regresinį ieškinį krovinio gavėjui, turėjusiam sumokėti išperkamąjį mokestį.

Svarbu tai, kad vežėjui, nepaėmusiam iš gavėjo išperkamojo mokesčio, nors tokia pareiga buvo numatyta vežimo sutartyje (arba važtaraštyje), vežėjo atsakomybė siuntėjui nėra ribojama CMR konvencijos 23 str. 3 p. įtvirtintomis ribomis.

67  -  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“.