IV. Vežėjo atsakomybė

CMR konvencijos 20 str. reglamentuoja viso krovinio praradimo atvejį. Remiantis komentuojamo straipsnio 1 p., visu krovinio praradimu pripažįstami tie atvejai, kai krovinys yra nepristatomas, taip pat, kai krovinį vėluojama pristatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus.

Krovinys laikomas prarastu, jeigu:

Komentuojamo straipsnio prasme reikšmės neturi priežastys, dėl kurių krovinys buvo nepristatytas (fiziškai sunaikintas, pavogtas, pa grobtas, pristatytas ne tam gavėjui ar kt.). Net jei žinoma krovinio buvimo vieta, tačiau krovinys yra nepasiekiamas ar jo negalima greitu metu atgauti (pavyzdžiui, dėl arešto ar konfiskavimo), jis laikomas prarastu, kadangi nebuvo pristatytas laiku į krovinio iškrovimo vietą. Be to, kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiko je, nurodytos priežastys nėra pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol nėra išnagrinėta baudžiamoji byla dėl krovinio vagystės ar pan., nebent būtų akivaizdžiai matyti, kad baudžiamosios bylos išnagrinėjimas turės įtakos šios civilinės bylos baigčiai (pavyzdžiui, teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl kontrabandos, krovinys yra konfiskuotas, o byloje pateikti įrodymai, kad krovinys buvo pa krautas ir dokumentai parengti siuntėjo, kuris pareiškė ieškinį dėl žalos už prarastą krovinį atlyginimo).⁶⁶

Pavėlavus pristatyti krovinį per 20 str. 1 p. nurodytą terminą arba jo nepristačius, krovinio siuntėjas įgyja teisę reikalauti kompensacijos už krovinio praradimą. Kompensacijos dydis tokiu atveju skaičiuojamas pagal CMR konvencijos 23 str. 1–4, 6–9 p. numatytas taisykles. Senaties terminas ieškiniui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti prade damas skaičiuoti pagal viso krovinio praradimo atvejui numatytą tvarką (CMR konvencijos 32 str. 1 p.).