IV. Vežėjo atsakomybė

CMR konvencijos 19 str. įtvirtina taisykles, pagal kurias nustatoma, kada vežėjas laikomas pavėlavusiu pristatyti krovinį.

Laikoma, kad vežėjas pavėlavo pristatyti krovinį:

Tais atvejais, kai šalys nesusitaria dėl konkretaus krovinio pristatymo termino, įprastai krovinio pristatymo terminas apskaičiuojamas pa gal laiką, normaliomis sąlygomis reikalingą pareigingam vežėjui at likti vežimą (protingo laiko kriterijus). Nustatant „protingą laiką“ reikėtų atsižvelgti ir į 1970 m. Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) nuostatas. Faktinei vežimo trukmei viršijus tokį laiką, krovinys laikomas pavėluotai pristatytu.

Vežėjui pavėlavus pristatyti krovinį, atsiranda pagrindas taikyti vežė jo civilinę atsakomybę (CMR konvencijos 17 str. 1 p.). Ieškovas, reikš damas ieškinį dėl nuostolių, atsiradusių vežėjui pavėlavus pristatyti krovinį, priteisimo, turi įrodyti pavėlavimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. Žala krovinio vėlavimo pristatyti atveju suprantama kaip nuostoliai (bet ne žala, padaryta kroviniui), kurių ieškovas patyrė dėl pavėlavimo (tai gali būti gavėjo sumokėtos netesybos arba papildomi importo mokesčiai dėl krovinio pavėluoto pristatymo, nuostoliai dėl uždelsto pardavimo, kainų sumažėjimo ir pan.). Visais atvejais vežėjo privalomi kompensuoti nuostoliai negali būti didesni nei sutartas sumokėti ar sumokėtas už mokestis už vežimą (CMR konvencijos 23 str. 5 p.), išskyrus atvejus, nurodytus CMR konvencijos 29 str.