VI. Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai

CMR konvencijos 39 str. įtvirtina tam tikrus regresinių ieškinių reiškimo apribojimus.

Komentuojamo straipsnio 1 p. numato, kad vežėjas, kuriam pateikiamas regresinis ieškinys, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko regresinį reikalavimą reiškiantis vežėjas, jeigu:

Pavyzdžiui, krovinio gavėjas pareiškė ieškinį susitariančiajam vežėjui UAB „A“, nors faktiškai krovinį vežė vežėjas UAB „B“. Jei vežėjas UAB „B“ buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu (arba jeigu jam buvo pasiūlyta įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau jis atsisakė), tokiu atveju vežėjui UAB „A“, pareiškus regresinį ieškinį vežėjui UAB „B“, šis negalės ginčyti mokėjimo pagrįstumo. Tuo tarpu vežėjui „A“ nereikės iš naujo įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Tačiau jis turės įrodyti, kad atlygino nuostolius krovinio gavėjui (t. y. tai, kad teismo sprendimą įvykdė), taip pat įrodyti, kad būtent vežėjas UAB „B“ buvo atsakingas už žalos atsiradimą, kadangi tai turės reikšmės nuostolių atlyginimo dydžiui. 

Aplinkybę, jog vežėjas buvo tinkamai informuotas apie bylą dėl žalos atlyginimo ir turėjo galimybę dalyvauti joje, turi įrodyti ieškovas, reiškiantis regresinį reikalavimą.¹¹⁰ Tai, ar vežėjas buvo tinkamai informuotas, sprendžiama pagal tos valstybės nacionalinę teisę, kurioje vyko bylos nagrinėjimas dėl žalos atlyginimo. Svarbu, kad toks įrodinėjimo naštos paskirstymas neatima iš vežėjo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, teisės įrodinėti, kad pagal konkrečios valstybės teisę jis nebuvo reikiamai informuotas apie procesą ir realiai negalėjo jame dalyvauti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad teismai turėtų ne tik nustatyti, ar pagal konkrečios valstybės nacionalinę teisę informavimas buvo tinkamas, bet ir įvertinti, ar pagal konkrečios valstybės nacionalinę teisę vežėjas, kuriam reiškiamas regresinis ieškinys, turėjo galimybę tik apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą pateikdamas apeliacinį skundą, ar jis galėjo ginti savo teises tokia pat apimtimi, kaip tuo atveju, jei būtų dalyvavęs procese nuo pradžių, ar tokia atsakovo teisių apimtis atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.¹¹¹