I. Konvencijos taikymo sritis

CMR konvencijos 1–2 str. apibrėžia CMR konvencijos taikymo sritį. CMR konvencijos 1 str. nurodyta, jog CMR konvencija taikoma tik kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

CMR konvencijai taikyti pakanka, kad bent viena valstybė (krovinio siuntėjo arba gavėjo) būtų CMR konvencijos narė. Be to, Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.

Kadangi CMR konvencijos taikymo sąlygos yra gana aiškiai ir griežtai apibrėžtos, neretai praktikoje iškyla klausimas, ar vežimo sutarties šalys gali susitarti dėl CMR konvencijos taikymo vežimui, nepatenkančiam į šios Konvencijos veikimo sritį (pavyzdžiui, krovinių vežimui, vykdomam vienos valstybės ribose, t. y. vidiniam pervežimui). Iki 2018 metų aiškaus atsakymo į šį klausimą Lietuvos teismų praktikoje nebuvo. Tačiau 2018 m. kovo 30 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį³, kurioje išaiškino, kad vežimo sutarties šalys gali susitarti dėl CMR konvencijos taikymo vežimui, nepatenkančiam į šios Konvencijos veikimo sritį. Šioje nutartyje Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė dvi svarbias taisykles, taikytinas tokiam šalių susitarimui:

Tačiau net ir esant minėtam susitarimui, reikėtų nepamiršti, kad CMR konvencijos nuostatos bus taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja tos valstybės, kurios teisė nesant susitarimo būtų taikytina, imperatyvioms normoms.