10 svarbiausių dalykų sudarant sutartį su agentu

1. Kada sudaryti sutartį su agentu?

Sutarties su agentu reikia, jeigu planuojate veiklą vykdyti platesniu mastu nei viename objekte ir tam norite pasitelkti kitą asmenį. Agentas yra nepriklausomas asmuo, kuris nuolat atlygintinai tarpininkauja atstovaujamajam šiam sudarant sutartis su trečiaisiais asmenimis, arba sudaro sutartis pats atstovaujamojo vardu ir sąskaita, ir tai yra agento pagrindinė veikla. 

Agento sutartis verslo subjektų yra dažnai laikoma patrauklia verslo organizavimo forma, nes ES konkurencijos teisės kontekste turi du privalumus – leidžia verslui kontroliuoti savo distribucijos kanalus ir perpardavimo kainas. 

Kita vertus, yra ir vienas ne toks patrauklus šios sutarties bruožas – nutraukus sutartį su agentu anksčiau sutarto termino ne dėl agento kaltės, gali tekti išmokėti ženklią kompensacijos sumą.

2. Kas gali būti agentu? Kokius dokumentus privalo turėti agentas?

Agentu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Teisės aktuose yra imperatyvus reikalavimas, jog agentas privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už galimą žalą, kuri gali būti padaryta atstovaujamajam ar tretiesiems asmenims dėl jo veiksmų. Taigi, pirmiausia agentas privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą. Jį galima būtų prašyti pateikti sudarant agento sutartį, taip pat į sutartį galima įtraukti agento garantiją, kad jo civilinės atsakomybės sutartis galios per visą agento sutarties galiojimo laikotarpį arba nuostatą, pagal kurią agentas įsipareigotų kiekvienais metais pateikti atnaujintą galiojančią civilinės atsakomybės sutartį.

Kitas dokumentas, kuris būtinas fiziniam asmeniui, norinčiam verstis agento veikla –individualios veiklos pažyma. Agento sutarties sudarymo dieną, toks asmuo jau turėtų būti įregistravęs individualią veiklą, taigi, pažymos duomenis patartina nurodyti sutartyje. 

Agento sutartis gali būti tiek žodinė, tiek rašytinė. Tačiau tik sudarius sutartį raštu galios tokios sąlygos kaip agento išimtinės teisės, konkuravimo draudimas, agento teisė į atlyginimą priklausomai nuo sudarytos sutarties įvykdymo, nutraukimas ir kt., todėl patartina agento sutartį sudaryti raštu.

3. Agento įgaliojimų ir funkcijų tikslus apibrėžimas

Svarbu sutartyje tiksliai apibrėžti agento įgaliojimus ir funkcijas. Tai tokie dalykai kaip teritorija, kurioje agentui suteikiama teisė veikti, suteikiamų teisių apimtis (išimtinės ar neišimtinės), veiksmai, kuriuos agentas gali atlikti, ir sutartys, kurias gali sudaryti atstovaujamojo vardu, taip pat potencialių klientų grupės, santykis su klientais, su kuriais atstovaujamasis jau bendradarbiauja ir pan.

Jei agentas viršys įgaliojimus ar veiks neturėdamas įgaliojimų, atstovaujamasis gali nepripažinti tokios agento sudarytos sutarties, t. y. apie ją sužinojęs iš agento ar trečiojo asmens turi nedelsiant pranešti, jog jai nepritaria. Tarp atstovaujamojo ir agento iškilus ginčui dėl įgaliojimų viršijimo, pirmiausia bus analizuojamos tai apibrėžiančio sutarties nuostatos.

4. Išimtinių teisių suteikimas

Sutartyje formuluojant nuostatas dėl agento išimtinių teisių, gali būti numatoma agento pareiga veikti tam tikrose nustatytose ribose, t. y. tam tikroje teritorijoje (ar neveikti už jos ribų), atstovauti santykiuose tik su tam tikrais asmenimis (ar neatstovauti santykiuose su kitais asmenimis, nei nurodyti sutartyje) ir pan. 

Agento išimtinės teisės gali būti apibrėžiamos ir per atstovaujamojo įsipareigojimus, pavyzdžiui, atstovaujamajam įsipareigojant nesuteikti kitiems asmenims teisių veikti tose pačiose srityse kaip agentas. Šalių susitarimu sutartyje gali būti įtraukiama viena ar kita nuostata, arba paliekamos abi.

5. Galimybė kontroliuoti sutarčių su trečiosiomis šalimis sąlygas

Agento sutartis turi dar ir tą privalumą, kad atstovaujamasis turi galimybę kontroliuoti su trečiosiomis šalimis agento sudaromų sutarčių sąlygas. Teisės aktai numato, kad agentas turės galimybę keisti su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių sąlygas bei priimti sutarčių įvykdymą tik tuomet, jei tokie įgaliojimai agentui yra suteikti agento ir atstovaujamojo sudarytoje sutartyje ar atskirame atstovaujamojo agentui išduotame įgaliojime. Taigi, atstovaujamajam norint išlaikyti galimybę kontroliuoti su trečiosiomis šalimis agento sudaromų sutarčių sąlygas, nereikėtų sutartyje su agentu įtraukti nuostatų suteikiančių pastarajam įgaliojimus tai daryti.

6. Agento atlyginimas

Agento atlyginimas sutartyje gali būti nurodomas tiek konkrečia pinigų suma, tiek procentu nuo su agento surastais klientais sudarytų sutarčių vertės. Taip pat agentui mokamas atlyginimas gali būti skaidomas į pastoviąją ir kintamąją dalis. Priklausomai nuo verslo, kuriam atstovaus agentas, pobūdžio ir jo generuojamų pajamų, atstovaujamajam gali būti naudingiau sutartyje numatyti, kad agento atlyginimas susidės iš tam tikros pastoviosios dalies ir procentais nustatomos kintamosios dalies, kuri bus mažesnės nei ta, kuri būtų mokama, kai pastovioji dalis nėra nustatyta. Sutartyje svarbu numatyti ir tai, ar atlyginimas agentui bus mokamas jei, pasibaigus atstovavimo santykiams, atstovaujamasis sudarys sutartis su trečiaisiais asmenimis pats, tačiau agento veiklos dėka. Paprastai numatoma, kad tokiais atvejais agentui atlyginimas yra mokamas.

Taip pat sutartyje su agentu gali būti numatoma galimybė agentui mokėti papildomą (del credere) atlyginimą, už papildomai prisiimamas rizikas, pavyzdžiui, kuomet atstovaujamajam agentas garantuoja dėl tinkamo sutarties įvykdymo.

Be atlyginimo, agentas turi teisę gauti ir turėtų išlaidų kompensavimą, pavyzdžiui, prekių vežimo, sandėliavimo, saugojimo, pakavimo ir pan.
Sutartyje atstovaujamasis ir agentas paprastai susitaria ir dėl atlyginimo mokėjimo terminų. Tačiau jei tai būtų neaptarta, agentas įgis teisę į atlyginimą nuo sandorio sudarymo ir jis turės būti išmokėtas ne vėliau kaip po sutarties tarp atstovaujamojo ir kliento, įvykdymo. Be to, teisės aktai numato, kad agentui turi būti mokamas ne mažesnis kaip keturiasdešimties procentų atlyginimo dydžio avansas, teisės aktuose ar šalių sutartyje nustatytais terminais.
Agentas turėtų įsitikinti, jog sutartyje yra numatyta atstovaujamojo pareiga kas mėnesį, bet ne rečiau kaip kas ketvirtį, teikti agentui buhalterinės apskaitos dokumentus, nes jų pagrindu yra apskaičiuojamas agento atlyginimas.

7. Nekonkuravimas

Verslo subjektams, veikiantiems aktyvioje konkurencinėje aplinkoje, sutartyje su agentu taip pat svarbu įtraukti nekonkuravimo sąlygą, kuri draustų agentui konkuruoti su atstovaujamuoju tiek sutarties galiojimo metu, tiek tam tikrą laikotarpį po sutarties pabaigos. Tačiau reikia nepamiršti ir to, kad agentas turės teisę į šalių susitarimu nustatytą kompensaciją už visą konkuravimo draudimo laikotarpį. Nuostata dėl nekonkuravimo turi būti numatyta raštu. 
Nekonkuravimo turinys, mastas ir laikotarpis turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į komercinių santykių specifiką, bet tai neturėtų būti visiškas konkuravimo draudimas. Nustatyti konkuravimo ribojimai gali apimti tik tam tikrą teritoriją ir prekių ar paslaugų rūšis arba klientų grupę ir agento veiklos teritoriją. Sutartyje nustatytos konkurenciją ribojančios sąlygos neturi prieštarauti galiojančioms konkurencijos teisės normoms.

8. Agento finansinės ar komercinės rizikos apibrėžimas

Formuluojant sutarties tarp atstovaujamojo ir agento sąlygas, taip pat svarbu turėti omenyje ir konkurencijos teisės nuostatas dėl vertikaliųjų susitarimų, kurie paprastai laikomi ribojančiais konkurenciją ir gali sulaukti nemalonaus bei finansiškai skausmingo dėmesio iš konkurenciją prižiūrinčių institucijų. Agento sutartims šiuo atveju paprastai yra taikoma išimtis, ir jos nėra laikomos ribojančiomis konkurenciją, jei agentas neprisiima per didelės finansinės ar komercinės rizikos dėl veiklos, kuriai jis buvo paskirtas atstovaujamojo. Tai apima rizikas, susijusias su agento sudaromomis sutartimis (pavyzdžiui, sutartys dėl atsargų finansavimo), su rinkos investicijomis (būtinomis konkrečiai agento veiklai, bet nutraukus veiklą prarandamomis) ir su kitomis veiklos rūšimis (pavyzdžiui, aptarnavimu po pardavimo), jei atstovaujamasis reikalauja, kad agentas imtųsi tokios veiklos ne kaip agentas, bet savo rizika. Todėl sutartyje apibrėžiant agento veiklą, susijusią su finansine ar komercine rizika, reikėtų įtraukti tik tokias nuostatas, kurios atspindėtų, jog agentas nerizikuoja arba jo rizika yra minimali.

9. Sutarties terminas ir nutraukimas

Sutartis tarp agento ir atstovaujamojo gali būti terminuota ir neterminuota. Pasirinkus konkretų sutarties galiojimo terminą, gali būti numatoma, jog šalims toliau vykdant sutartį po termino pabaigos, ji automatiškai prasitęs tokiam pačiam apibrėžtam terminui arba taps neterminuota. Šiuo atveju taip pat patartina įtraukti nuostatą, kad atlikimas tokių veiksmų kaip atlyginimo agentui išmokėjimas ar išlaidų kompensavimas po sutarties termino pabaigos, nelaikytinas sutarties vykdymu ir dėl jų atlikimo po termino pabaigos terminuota sutartis netampa neterminuota.

Sutartį sudarant neterminuotam laikotarpiui, svarbu tiksliai apibrėžti nutraukimo sąlygas – kaip ir kada ji gali būti nutraukta nesant svarbių priežasčių ir prieš kiek laiko reikia pranešti apie nutraukimą, taip pat galima aptarti atvejus kuomet nutraukimas bus laikytinas dėl svarbių priežasčių, ir kaip bus elgiamasi nutraukiant sutartį dėl kitos sutarties šalies kaltės arba dėl esminio pažeidimo. Siekiant išvengti ginčų, kas bus laikoma esminiu pažeidimu, patartina tai apibrėžti sutartyje. Aiškių nuostatų dėl nutraukimo turėjimas sutartyje, gali būti svarbus iškilus ginčui dėl nuostolių, susijusių su nutraukimu, atlyginimo. 

10. Sutarties su agentu nutraukimo pasekmės

Agentui turi būti išmokėta kompensacija, jei nutraukus sutartį su agentu nesant jo kaltės, atstovaujamasis turi esminės naudos iš ryšių su klientais, kuriuos surado agentas, ar dėl agento veiklos žymiai padidėja atstovaujamojo verslo mastas. Maksimalios agentui mokėtinos kompensacijos sumos yra numatytos teisės aktuose.

Tačiau, agentui norint reikalauti nuostolių atlyginimo, o ne kompensacijos kai sutartis nutraukiama nesant jo kaltės, šalys agento sutartyje turi susitarti taikyti ne kompensaciją, o nuostolių atlyginimą. 

Tam tikrais atvejais kompensacijos agentui dydis gali būti mažinamas, jei agento sutartyje bus sąlygų, pagal kurias, ginčo atveju, teismas galėtų spręsti, jog šalių susitarimas atitiko ne visus agento sutarties kriterijus, pavyzdžiui, agentas nebuvo pakankamai nepriklausomas. 

Agentui taip pat svarbu žinoti, kad atstovaujamajam nutraukus sutartį ne dėl agento kaltės, dėl kompensacijos reikia kreiptis per metus nuo nutraukimo, nes kitaip praras teisę į ją.

 

KOMERCINIO ATSTOVAVIMO SUTARTIS

PREKYBOS SUTARTYS

PLAČIAU APIE „VŽ SUTARTYS“