Kaip išieškoti skolą iš skolininko užsienyje?
Publikuota: 2021.04.26
Skolų išieškojimas paprastai yra daug laiko ir lėšų reikalaujantis procesas, tačiau kai skolas reikia išieškoti iš skolininkų užsienyje, jis tampa dar sudėtingesnis, brangesnis ir ilgesnis. Tokiam skolininkui nevykdant piniginės prievolės, kreditoriui kyla klausimai, ką toliau daryti, ar buvo įmanoma iš anksto pasiruošti priverstiniam skolos išieškojimui ir kokios yra teisės aktuose numatytos priemonės skolų išieškojimui iš skolininkų užsienyje, kurios gali palengvinti sudėtingą kreditoriaus situaciją. Tad ką kreditoriui reikia žinoti?
Visų pirma, labai svarbu yra tinkamas teisinių santykių – sutarčių sudarymo, jų vykdymo ir pasibaigimo – įforminimas. Pažymėtina, jog nesant tinkamai įformintų dokumentų (sutarčių, jų vykdymo dokumentų ir pan.), kreditoriui gali būti apsunkintas tiek pačių teisinių santykių egzistavimo, tiek sutarties įvykdymo įrodinėjimas, ypač dėl to, kad dauguma įrodymų gali būti užsienyje. Skolininkas gali gintis, kad teisinių santykių išvis nebuvo arba kad kreditorius pats neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Taigi tinkamas teisinių santykių įforminimas turi esminę reikšmę.
Antra, dar nesant skolos, kreditorius turėtų svarstyti galimybę užsitikrinti prievolės įvykdymą. Tai gali būti avansas, garantija, laidavimas ir visos kitos įprastos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės. Žinoma, nereikėtų pamiršti sutartyje numatyti ir netesybų. Negana to, esant galimybei, reikėtų siekti, jog prievolių įvykdymo užtikrinimą suteiktų tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos subjektai.
Trečia, sutartinių santykių metu kreditorius turėtų būti aktyvus ir domėtis užsienio skolininkų turtine padėtimi (netgi šalių sutartyje galėtų būti numatyti įpareigojimai skolininkui periodiškai teikti tam tikrus finansinius duomenis), o padėčiai suprastėjus ar esant atsiskaitymų vėlavimui – reikšti pretenzijas, teikti reikalavimus ir nedelsti kreiptis į ginčą spręsti kompetentingą subjektą.
Ketvirta, net santykiuose su užsienio subjektu paprastai šalys turi laisvę pasirinkti ir tarpusavio sutartyse numatyti tiek taikytiną teisę, tiek ginčą nagrinėjantį subjektą (arbitražas, teismas), tiek ginčo nagrinėjimo valstybę, išskyrus keletą išimtinių atvejų, kuomet šalių laisvė pasirinkti yra ribojama (tai paprastai yra draudimo, vartojimo, darbo santykiai ir išimtinio teismingumo taisyklės). Tai pripažįsta tiek Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, tiek tarptautinės teisės aktai, tiek 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Todėl kiekvienu atveju dar sudarant sutartį tokius klausimus šalims reikėtų aptarti ir suderinti. Tuomet kreditorius galės būti tikras, kad pasirinko jam tinkamiausią teisių įgyvendinimo ir gynimo būdą.
Penkta, jeigu skolininko buveinė / gyvenamoji vieta yra Europos Sąjungoje, tuomet skolą prisiteisti galima naudojantis Europos mokėjimo įsakymo ir ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūromis (netaikoma Danijos Karalystėje), kurios yra alternatyvios kitoms teisės aktuose numatytoms teisminėms procedūroms. Šios procedūros yra palankios kreditoriui dėl greitesnės, supaprastintos ir standartizuotos skolos priteisimo tvarkos. Todėl, esant negrąžintai skolai, kreditorius turėtų apsvarstyti galimybę pasinaudoti šiomis Europos Sąjungos numatytomis teisminėmis procedūromis.
Šešta, kai kreditoriui teismo sprendimu priteisiama skola, kyla klausimas, kokius veiksmus toliau atlikti, kad skola būtų išieškota iš skolininko užsienyje. Kreditoriui pagal Europos Sąjungos teisės normas yra užtikrinama, kad vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas yra pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje, netaikant jokių specialių pripažinimo ir vykdymo procedūrų, o tai sumažina kreditoriaus išlaidas ir skolos išieškojimo laiką bei procesą daro ekonomiškesnį ir efektyvesnį. Be to, kai jau yra priimtas kompetentingo Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas ir skolininkas sutiko su ieškovo reikalavimu ar jį pripažino arba niekada jam neprieštaravo bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimą priėmęs teismas kreditoriaus prašymu gali išduoti standartinės formos Europos vykdomojo rašto pažymėjimą pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004, sukuriantį neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (reglamentas netaikomas Danijos Karalystei). Teismui išdavus Europos vykdomąjį raštą, jis gali būti pateikiamas kitos valstybės narės, kurioje yra skolininko turto, vykdymo institucijai be jokių papildomų procedūrų.
Sudėtingesnė situacija yra tuomet, kai Lietuvos Respublikos teismo priimtą sprendimą reikia vykdyti užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos narė. Tokiu atveju kreditoriui tektų kreiptis į užsienio valstybės atitinkamas institucijas dėl sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti bei vykdymo pagal užsienio valstybės teisę. Tai, be abejo, lemtų didesnes kreditoriaus išlaidas ir ilgesnį skolos išieškojimo procesą, o kreditorius, nežinodamas užsienio valstybės teisinio reguliavimo, būtų priverstas kreiptis į jį išmanančius teisininkus dėl teisinės pagalbos.
Jeigu užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, teismo sprendimas dėl skolos priteisimo turi būti vykdomas Lietuvos Respublikoje, nes skolininkas Lietuvos Respublikoje turi turto, toks sprendimas gali būti vykdomas Lietuvos Respublikoje tik tuomet, jeigu sprendimas gali būti vykdomas toje valstybėje, kurios teismas jį priėmė, ir jis yra pripažintas bei leista jį vykdyti. Todėl pirmiausia kreditorius turi kreiptis į Lietuvos apeliacinis teismą su pareiškimu dėl sprendimo pripažinimo. Sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau teismas patikrina, ar sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, kas būtų pagrindas sprendimo nepripažinti. Kartu su pareiškimu pripažinti užsienio teismo sprendimą gali būti sprendžiamas klausimas dėl leidimo šį sprendimą vykdyti.
Septinta, kreditoriui dažnai tenka susidurti su situacija, kai priėmus teismo sprendimą skolininkas jau yra paslėpęs/iššvaistęs turimas lėšas ir teismo sprendimas negali būti įvykdytas. Todėl Europos Sąjungos teisės normose yra numatytos ir prevencinės priemonės, užtikrinančios būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra (reglamentas netaikomas Danijos Karalystei). Ši procedūra taikoma, kai reikia blokuoti skolininko sąskaitą toje valstybėje narėje, kuri nėra teismo, kuriam pateiktas prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo (toliau – blokavimo įsakymas), valstybė narė arba nėra kreditoriaus nuolatinės buveinės valstybė narė. Blokavimo įsakymu kreditorius gali pasinaudoti tiek prieš pradedant teisminį skolos priteisimo procesą, tiek teisminio proceso metu, tiek jau priėmus teismo sprendimą dėl skolos priteisimo ar sudarius taikos sutartį. Skolininkui nepranešama apie prašymą dėl blokavimo įsakymo, tokiu būdu užtikrinama, kad skolininkas neiššvaistys ir nepaslėps turto.
Be to, jeigu kreditorius žino apie kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje esantį skolininko turtą, jis turėtų pasinaudoti 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo numatyta kreditoriaus teise kreiptis į Europos Sąjungos valstybės narės teismą su prašymu taikyti laikinąsias (įskaitant apsaugos) priemones skolininko atžvilgiu, net jeigu bylą iš esmės turi nagrinėti kitos valstybės narės teismai.
Nors e. prekybos apimčių augimas jau buvo pastebimas ir anksčiau, globali COVID-19 pandemija verslo perkėlimą į skaitmeninę erdvę paspartino eks...
Skaityti daugiau1. Kada sudaryti sutartį su agentu?
Sutarties su agentu reikia, jeigu planuojate veiklą vykdyti platesniu mastu nei viename o...
Skaityti daugiauNuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (ES) 2016/679 (toliau – BDAR) įsigaliojimo praėjus daugiau nei trejiems metams klausimų dėl šio teisės...
Skaityti daugiau