Nepalaikoma naršyklė
Palaikomos naršyklės

Jūsų dabartinė naršyklė negali atvaizduoti „VŽ Sutartys“ portalo.
Naudokite vieną iš pavaizduotų naršyklių.

Užsakymas
svg
Registruokitės ir išbandykite sutarčių vedlį nemokamai

Galėsite pdf formatu atsisiųsti naujausią teisinį reguliavimą atitinkančią profesionalių teisininkų parengtą Darbo sutartį.

Pildydami pasirinkite jums aktualias nuostatas dėl:

  • darbo ir poilsio laiko režimo,
  • nuotolinio darbo,
  • konfidencialios informacijos apsaugos,
  • darbdavio patirtų mokymosi išlaidų atlyginimo
  • interesų konflikto, intelektinės nuosavybės ir kt.

Palūkanos: ką svarbu aptarti sutartyje?

Aušra Grubytė

Advokatų kontora LEADELL Balčiūnas & Grajauskas | Teisininkė

Palūkanos Lietuvos civilinėje teisėje suprantamos dvejopai: 

  • kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos); 
  • kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).


Pelno palūkanos 

Dėl pelno palūkanų dydžio šalys yra laisvos susitarti, o nesant susitarimo palūkanos nustatomos pagal kreditoriaus gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. 

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, t. y. šalys nebeprivalo viena kitos atžvilgiu vykdyti turimų įsipareigojimų, todėl pelno palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos (LAT 2020-05-25 nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020). Tai reiškia, kad skolininkui netinkamai vykdant paskolos sutartį ir kreditoriui ją nutraukus, skolininkas iš esmės nepajus neigiamų pasekmių – tikėtinai turės sumokėti tik kompensacines palūkanas, neatsižvelgiant į tai, kiek laiko naudosis pinigais. Didžiausios neigiamos pasekmės teks kreditoriui, kuris suteikia paskolą – iš esmės kreditorius negaus pelno, kurį  būtų gavęs skolininkui mokant pelno palūkanas.

Todėl kreditoriui rekomenduotina būti dar atidesniam sudarant paskolos sutartį ir joje nurodant ne tik pelno palūkanų, bet ir kompensuojamųjų palūkanų dydį, kuris būtų skaičiuojamas iki visiško prievolės įvykdymo. Sąžiningas kompensuojamųjų palūkanų dydis galėtų bent jau iš dalies kompensuoti kreditoriaus pagrįstai lauktą pelną. 


Kompensuojamosios palūkanos

Dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo šalys neprivalo susitarti, t. y. net ir nesant tokio susitarimo, kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti jo nuostolius, patirtus dėl piniginės prievolės termino praleidimo. Fiziniams asmenims yra taikytinos 5% metinės palūkanos, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6% metinės palūkanos, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo ir dydžio šalys laisvos ir susitarti. Tokiu atveju, sutartyje leidžiama nustatyti didesnes nei įstatymines palūkanas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Šalių susitarimui privaloma rašytinė forma, kurios nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymo numatytą palūkanų dydį.

Kompensuojamųjų palūkanų galima reikalauti ir remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatų pagrindu (toliau – MAPKSVPĮ). Tačiau šis įstatymas taikomas tik verslo santykiams – tai reiškia, jog šiuo įstatymu negalėtų pasinaudoti vartotojai, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) sudarantys sutartis. 

MAPKSVPĮ numatyta pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji arba ribinė palūkanų norma. 

Šis įstatymas numato, kad palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Tokiu atveju skolininkui bus taikoma 8 proc. palūkanų norma, t. y. 8 procentiniais punktais padidinta 2021 m. liepos 1 d. duomenimis vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma (kadangi 2021 m. liepos 1 d. duomenimis vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu), kuri buvo 0 proc.

Vis tik, svarbu žinoti, jog MAPKSVPĮ numatytos palūkanos taikomos tik tuomet, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti. Tačiau šiame įstatyme nustatytas palūkanų dydis galėtų būti puikus orientyras dėl sutartyse nustatomų kompensacinių palūkanų dydžio, kadangi nustatytą didesnį palūkanų dydį skolininkas gali ginčyti kaip nesąžiningą.

 

Šalių sutartas palūkanų dydis gali būti mažinamas

Sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: 

  • susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams; arba 
  • susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams.

Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra konkretus ir baigtinis, tačiau teismas spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, vertina ir atsižvelgia į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą (LAT 2003-09-22 d. nutartis Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (LAT 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-468/2006) ir kitas aplinkybes.

Mažinant palūkanas, taikomas palūkanų santykio su nuostoliais kriterijus. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir ištirtų palūkanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieštaraujančiu palūkanų dydžiu gali būti pripažinti įvairūs palūkanų dydžiai. Pavyzdžiui, keliose kasacine tvarka nagrinėtose civilinėse bylose konstatuota, kad įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams neprieštarauja nei 11, nei 14,75 proc. metinių palūkanų dydis  (LAT 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-468/2006, LAT 2006-03-07 nutartis Nr. 3K-7-179/2006).

 

Prašymui priteisti palūkanas – sutrumpintas ieškinio senaties terminas

Nors bendrasis ieškinio senaties terminas civiliniuose santykiuose yra 10 metų, ieškinio senaties terminas palūkanų, kaip ir kitų periodinių išmokų, reikalavimui yra 5 metai. Atitinkamai skolininkui reikalaujant taikyti šį ieškinio senaties terminą, teismas nepriteistų palūkanų daugiau nei už paskutinius 5 metus iki kreipimosi į teismą dienos, nebent kreditorius įrodytų svarbias aplinkybes, lėmusias tokio ieškinio senaties termino praleidimą ir teismas atnaujintų ieškinio senaties terminą.